AnaliZZai

This time I’d like to take you to Triumphal Arch (Triumfo Arka in LT) the clasical music contest in Lithuania. Professionals and non-professionals are coming on stage to perform fantastical shows from Weber musicals, Verdi operas, romances and all other brilliant master pieces.

Lithuanians adore the show ‘Triumphal Arch’ and are waiting all week to sit down in front of television on late Saturday’s evening. Just my little observations about the background music during the presentation of contesters do not let me listen leisurely. Before the participant of the contest is coming on stage, a small profile in the form of dialog is shown about each. Afterwards some live questions are asked. During those questions small pieces of music is played in background, and I recognized one of pieces being the introduction of Jose Gonzalez song. “Heartbeats” it should be called if I am not under misapprehension. I wonder if it’s not a copyright!!! Have National Lithuanian Television would bought the rights of J. Gonzalez song for transmitting it??? Isn’t that breach of copyright? In the presence of crisis, when due to the lack of budget the transition of the Second National Television Channel is going to be suspended? Fairly strange.

Despite the question of Gonzales song, tonight’s show was nice to see. Especially the end when two wonderfull actors: Asmik Grigorian (the first role as Miss Lavet) and Rafailas Karpis stepped on stage with an excerpt of marvellous musical “Sweeney Tod” created by Stephen Sondheim.

Sweeney Tod: The Demon Barber of Fleet Street created as a musical in 1979 talks to as from mid XIX age with old English language. The idea of  Sweeney Tod was first created 1973 by Christopher Bond as a play. Afterwards it was produced and presentend by lot’s of producers in lot’s of stages and in different types. Now it is presented in Lithuania produced by Bohemia group by Dalia Ibelhauptaite and I’m going to see the musical and to evalute the work in two weeks. Hope, the copyrights are bought for that :)

Rodyk draugams

Pasikartojantis-atgimstantis babelio siužetas industrializacijos laikotarpiu.

Darbas, darbu, darbe! Masinės scenos prieš vieną veikėją. Tūkstančiai rankų: tūkstančiai aktorių: vyrų, jaunuolių, moterų ir vaikų.  Manyčiau, jog be galo daug darbo įdėta, lyg tikrą babelį kuriant. Daug ekspresijos kūnu, daug emocijos veide tiek energingos, tiek pasyvios. Filmas - be garso… pasirodęs dar 1927 metais.

Ir 1995 metais prancūzų kompozitorius Martin Matalon sukūrė muziką, kurią iki šiol skleidžia. Tik ką pasirodė M.K Čiurlionio šokio teatre, ir turbūt dar daug kur pasirodys.. Plačiau: mic

Muzika tikrai buvo gera, tačiau didelio susižavėjimo nesukėlė, bent jau ne tokį, kaip Filmas. Pastatytas po pirmo pasaulinio karo, su tokia didele idėja, palieka įspūdį. Tai buvo brangiausias to laiko filmas. Tačiau net ir skaičiuojant svetimus pinigus, filmo apimtis, erdvės ir realistiškumas labai nesiderina su jo pastatymo data. Sunku suvokti, kur toks Metropolis buvo filmuojamas, kaip iš vis tokia idėja po karo galėjo kilt? O gal kaip tik su tokiais filmais užaugo ir Hitleris?

Filme labai puikiai atskleidžiama visuomenės stratifikacija. Žemiausias sluoksnis - darbininkai nukelti į požemius. Jie ten dirba, ten gyvena, užimą būtent sluoksnį, virš kurio įsikūręs kitas pasaulis. Autostrados vaizduojamos keliais aukštais, parasparniai, tramvajai, traukiniai, taksi: didelis tinklų suraizgymas ir aukštesnis sluoksnis.  Ir tik viršūnės gali džiaugtis žaliais sodais ir saulės spinduliais. Miesto infrastruktūra, kaip minėjau, tikrai nestruktūrizuota, kurta atsitiktinai, nenaudojant realaus modelio ir  vaizduojama koncentruojant dėmesį į detales. Akcentas, miesto ir dėmesio centre likęs nepaliestas senas molinis namukas be didelių langinių ir be varstomų durų, o visų svarbiausias: aukščiausias statinys “Babelio bokšto”prototipas vis kylantis į viršų.

Apskritai, filmą “Metropolis” turbūt pavadinčiau socialiniu. Taip aiškiai perduoti tokią svarbią valdymo idėją - dar nemačiau. Tikrai ne vienoje scenoje pasirodė žodžiai, ir ne viena scena bandė pagrįsti, jog “Tarp proto ir rankų reikia mediatoriaus: širdies”. Tai aktuali vadybos problema, kurios tinkami sprendimai padeda išvengti socialinės įtampos tiek mažose socialinėse grupėse, tiek didelėje: visuomenėje.

Nežinau ar filmas pasirinktas atsitiktinai, tačiau mintis puikiai deranti ir dabartinei visuomenei, nors galima teigti tokią problemą buvus visada, kai atsirado sudėtingesne valdymo sistema.

Rankos nebežino, ką mąsto smegenys..

Bet tai - mano samprata apie Metropolį.
Daugiau informacijos ieškokit kad ir wikipedijoj (lt)
Arba naujos filmo versijos oficialiame tinklapyje

Tikrai įdomus ir vertingas filmas!

Rodyk draugams

laiko trūkumas: nespėjau nei fotiko pasiim, nei vyno butelaičio…
Ir užsukau tik į vieną: energetikos muziejų per tokią ‘ilgą’ muziejų naktį..
Bet greičiau pasijutau į technikos užsukus.
Išsamiai apžiūrėjom automobilių kolekciją.
Tikrai nemažai žmonių ir labai geras gidas buvo.

anksčiau, apie 1930 taip pat buvo didelė krizė. Automobilių trūkumas vertė automobilius tiesiog perdarinėti.. Taigi paprastai, pertvarkant kėbulą, mašiniukas buvo paverstas gaisrine mašina.. Tampa nebeaiški jo pagaminimo data. Bet nesvarbu - gerai gi atrodo.

Gaisrui gesinti skirta mašina iš priekio, su gražia mėlyna lempa

Sako patvari, stabili, gera, iki 100 arklio galių, autostradoj drąsiai ant 120. Bet laaabai ilga ir mieste kaip su tokia, tai net neįsiviazduoju

uždengtos lempos: slepiamasi nuo karinių lėktuvų. Kelią šiek tiek apšviečia, o iš viršaus nesimato. Mažesnė tikimybė, kad subombarduos..

Sukomplektuota spec. Prancūzijoje Dakaro raliui. 1998 or 2000 ja važiavo R. Beresnevičius..

Vėliau apžiūrėjom tame pačiame pastate 1903 metais įkurtą šiluminę Vilniaus elektrinę. Gražiai išdažyta… tačiau per tuos vamzdžius ir pasimečiau kas kur kaip veikė…

Greta dar vyko įdomiosios fizikos kampelis.
MIF’as pažindino visus norinčius su fizikiniais eksperimentais.

fizikai sukėlė griaustinį: užpylę verdančio vandens ant azoto.. Ir pasakė kuriantys orus.

Tada, neužilgo turėjo prasidėti r&r electronics koncertukas: fly, birdie fly..
bet tuo pačiu metu, kitoje salėje per projektorių pasileidę LRT visi prilipo prie Eurovizijos. Pasirodė Sasha Son, ir visi atlipo :) Prilipo tada prie r&r electronics projekcijų…
Deja, mažytis nesusipratimas, kažkaip niekas negalėjo suprasti, kad koncertas baigėsi :S
Bet, nieko, pasiplojom ir išsiskirstėm.

Rodyk draugams

velnioniškai šalta
žvarbu ir nesinori net lįst iš namų tą ‘pavasario’ vakarą
bet apsirengiu kaip svogūnas: keli džempai, pūkinė užtraukiama liemenė ir kuprinėj lengva striukė..
užsimetu vilnonę kepurę, pirštines ir sėdu ant dviračio.
Jau pakeliui į SMD (studentų meno dienas)

Hm..
skambutis: R&R electronics pasirodys paskutinės :/ …
pasiklausau jazzy drum’o. Vos ne vos išgeriu skardinę tauro.

vėl sėdu ant dviračio ir medinėm kojom minu pasišidyt į PLAY
50 gramų glorijos ir juoda kava.. kojos jau pradeda atitirp, na bet dar nefunkcionuoja normaliai.. Išminu ir pametu savo prožektoriukus (laikausi saugos taisyklių). Kad surinkčiau išsimėčiusias batarkes prie Islandijos stotelės niekaip nedrįstu nusiimt pirštinių, todėl sugaištu ilgiau, bet sudedu. Veikia. Minu toliau..
Ir jau SMD akadės kiemely gaunu klausimą: “gal turi brendžio??? Negaliu danties ant danties sudėt, o ką kalbėt apie dainavimą…”
Tikrai respektas žmonėms tokiu oru lipantiems ant scenos. Bėgu ‘pas Erlicką’
100 g. Alitos.
Moku: barmenas sako, kad įpylė daugiau, todėl gal dar 50 centų…
Keistas prašymas. Duodu dar litą.
Na ir aišku spėju į sound-check pabaigą. Jė.. šiluma ateina.
Ateina ir R&R electronics :)
Su akiniais, su batmeno kiču, su kablais ant platformų, su tigrinėm pirštinėm, vėliau su lastais ir akvalangu.

UUU… ‘mergaitės, ar jūs ligonės???’

Rodyk draugams

su pavasariniu gūsiu, gurkšnis ausims
naujosios operos akcijoje
NOA

Festivals, organizuojamas ‘amžinų studentų’, kuriame pristatomi nauji studentiški darbai su profesionalių režisierių, scenografų, choreografų pagalba:
gyvi, dinamiški, emocingi, atviri ir tumpi.
Kaip teko girdėti, unikalūs baltijos regione. Tačiau besistengiantis ir beieškantis naujų saitų su tolimesniais ar artimesniais kraštais.

Šiais metais pavyko prisikviesti suomius. Jau nebe studentus, tačiau profesionaliai statančius šiuolaikines operas. Tiesa, teko girdėti įvairių muzikantų atsiliepimų apie pasirodžiusių suomių profesionalumą ir operos sampratą. Tačiau ne man spręsti.
Sutikčiau su ta nuomone, kad pasirodžiusių suomių stilius buvo šiek tiek kitoks, kaip ir pačios operos tikslas kitoks. Ne stebinti, sužavėti, sudominti, o tiesiog parodyti: aiškiai, suprantamai.
Suomių pristatytas projektas “Turing Machine” atrodė gerai išdirbtas ir surepetuotas, sterilus, santūrus ir besitaikstantis prie žiūrovo kūrinys. Galbūt labiau atsipindintis rock operos stilių ar miuziklo.
Niekas nešokiravo, niekas neužgavo, niekas neįžeidė.
Tačiau buvo galima išgirsti, įžvelgti aliuzijų į ‘70 metus: į pažįstamas melodijas, nors ir niekur nevedančias, į kostiumų spindesį, taip madingą atsiradus filmams apie kosmosą ir misteriją, kaip “Soliaris”, į scenografiją, pasiklydusią neturint pakankamai kadrų filmui susukt…

Projektas, kaip projektas.
Tačiau emocijų nesukėlė.
Ir, kas nekelia emocijų,
Ilgai neišleka…

Pažiūrėt vis dėlto verta: daugelio nuomone, vertingiausia detalė buvo videoprojekcijos.

Rodyk draugams

Singing loud, singing loud
Cos Bekesh Woolf’es are playing around

Singing loud singing loud

Dar vakar vakare plyšavom (nežinau kaip ten dėl to ‘om’, bet aš plyšavau tai tikrai) Hava Social Club, kur vyko nuostabusis afterpart’is nuostabiojo augančio ir bręstančio GMF kalėdinio miuziklo!!!!!

Buvau kitoj pusės scenos, nei įprastai: vaidinau žiūrovą :)
Ir neįtikėtinai jaudinaus! Bet ne už save, už juos visus!
Sugniaužti šaltai drėgni kumščiai, nenustygstančios kojos ir žiopčiojimas pirmoj eilėj. Jeee, pajudam! Ir judam vos pora žmonių visoj pirmoj eilėj, ech žmonės, atsipalaiduokit…
A T S I P A L A I D U O K I T
viskas pavyko fantastiškai :D

Jokio fonavimo, jokių trikdžių, neveikiančių mikrafų, griūvančių dekoracijų ar susižalojusių … ;)

Nesitikėjau, kad kitoj pusėj scenos gali būti taip smagu :DDDDD

Bet gal ne visiem taip…

Rodyk draugams

Senai-naujas spektaklis rusų dramos teatre Boeing Boeing
Režisuota prancūziško italo iš šveicarijos Marc Camoletti
Apie jį ir apie jo šedevrą 1960 “boeing boeing” paskaityt galima labai daug kur . . . .
/net ir lietuvių kalba/

Tipiška sit com - situacijų komedija
Stilius tipiškas 1960. Spektaklyje išlaikytas. Puikiai perteiktas, gal net per daug savo apranga.
Vaidyba: gerai vidutiniška.
Scena: statiška, su vidutinišku apšvietimu.

Bendrai šį spektaklį laikyčiau tokia eiline pramoga po darbo dienos.
Jokio gilesnio mąstymo nereikalaujantis, kaip ir jokio išsilavinimo.
Siužetais kartais pernelyg ištęstas atrodo.

Tiesiog nelabai mėgstu situacinių komedijų.
Ne visos situacijos vienodai visiem juokingos.
Dažnai tokios banalios, kurias tikies pamatyt per teliką, holivude, na bet ne spektaklyje. Tačiau kadangi šis - ne lietuvių režisuotas, tai kitoks ir yra. Gerai, kad yra tokia pasiūla, daugumai tai, manau, labai priimtinas siužetas.
Taigi..

O rusų teatras, verta nueit! Rodos, kad akimirką sugrįžtum atgal! Tikrai jaučiaus pakliuvus kažkur keistai ne ten. Atmosfera tikrai gera, tačiau reikia priprast, vėl iš naujo :)
Kreivai sudėtos grindys, braškantis parketas, senos pastelinės karališkos užuolaidos ir ryškai raudonas sintetinis kilimas. Maža, kamerinė salytė, su keliais balkonais. Ir didžiulės eilės prie bariukų per pertraukėlę ir prieš ją :)

Rodyk draugams

Gimtadieniai dažniausiai kartojasi kas metus. Bet atsitinka taip, kad jie lyg ir nebesikartoja tau, bet kartojasi kitiem. Vakar tiem kitiem pasikartojo Mačiūno gimtadienis /vieno iš fluxus kūrėjo/
Su vynu. Su raudonu ir su baltu.
Su kiaušiniais. Virtais.

Su doze gyvos perkusininko elektronikos —_v

Tokios pat pašėlusiai flux’iškai ekspresyvios
Ir tik SOLO
Per būgnus, lėkštes, puodus, dangčius, skardas su grandinėm, šluotelėm, lazdelėm, riešutais, kojom ir rankom…

Prieš šį solo, dar galėjom išgirsti Mačiūno flux muziką
Turtingo žmogaus solo, Balionų solo, Vyno butelių duetas ir taurės solo, ir kažkas panašaus į Peršalimo solo

O po to dar ir pažiūrėt filmų: Charlie Chaplin 1940 m. apie nacizmą “The Great Dictator”; ir  multiplikacinius filmukus apie sovietų statomą komunizmą, apie kooperacijas, apie sovietų siekį visus vaikus leist į mokyklą, juos net atimant iš tėvų ir išvežant į miestą, taip išnaikinant daugelį mažų genčių…

Ir viskas JMVMC
Jono Meko Vizualiųjų Menų centre…

Ir beveik visos nuorodos į wikipedią :S weeeee…

Rodyk draugams

Tarptautinis šiuolainės muzikos festivalis:
PASAULIO MUZIKOS DIENOS /World Music Days 2008/

Organizuojamas tarptautinės šiuolaikinės muzikos visuomenės:
/International Society for Contemporary Music ISCM/
 Kaip organizacija 1922 metais susibūrė Zalcburge siekdama imlumo ir pajautimo šiuolaikinės muzikos įvairovei, kuri šiuo metu yra didesnė ne bet kada.

Pasaulio muzikos dienų festivalis Lietuvoje sujungtas su kasmet rengiamu GAIDOS festivaliu.
Programą dar galite rasti čia

Festivalyje dalyvauja daug puikių naujų ir senesnių projektų.

Iš Amsterdamo atvažiavo CONJUNTO IBERICO - temperamentingas violančelių oktetas. Pasirodęs Vilniaus Rotušėje vėlyvą sekmadienio vakarą.

Labai šaunus ir energingas oktetas su linksmu ir Kalėdų Senelį primenančiu dirigentu.
Naudojantis violančeles ir kaip būgnelius ir kaip styginius instrumentus. Buvo galima išgirsti specialiai šiam festivaliui sukurtas kompozicijas.
Conjunto Iberico susirinkusiųjų paklausyti buvo daugiau nei kėdžių, todėl rotušės palangės buvo nusėstos, o sienos paramstytos. Nors po pertraukos žmonių ir sumažėjo, tačiau likę tikrai buvo patenkinti, kaip dažniausiai ir atsitinka, geresne antrąja koncerto dalimi.

Taigi, kas buvo, o kas nebuvo..
Galima vis tiek paklausyt juos YouTube

Gero klausymo!

Rodyk draugams

Festivalis

VILNIAUS VEIDAI ‘08

Rugsėjo 25-27 vakarai-naktys ;)
Šv. Dvasios bažnyčios VIEN’uolynas

Fantastiška
Fantasmagoriška
aplinka
per neišnaudotas erdves
tiesiai
į
TAVE
su
Garsu
Vaizdu
Šviesa
Arbata
Dangum
Žvaigždėm
Dulkėm
Griuvėsiais

su MIESTU
su VEIDAIS

Kiekvienas atėjęs galėjo prisiliesti, prisidėti, pajusti, pasijusti. Nepakartojama galimybė išgirsti muziką, ten kur ji taip retai skamba. Ir išgirsti juos kitokius. Kitaip.
Tiesiog smagu užsukt ir matyt kaip vyksta darbas :)
Kaip visad, viskas ne iki galo, su skylėm, plyšiais, bet su idėja.
Buvo tikrai puikių projektų. Galybė žmonių susigrūdo ilgame siaurame apipleišėjusiame, kreida teptomis sienomis, koridoriuje pasiklausyti  FusedMARc. Save vadinančių Audiovizualine grupe: alternatyvi muzika, eksperimentinis fusion, elektronika, trip hop’as ir ambient’as per garsą ir vaizdą.
Iki jų net prasibraut buvo sunku.
Kitas elektronikos šeštadienio projektas: X-ray nesulaukė tiek daug dėmesio.
Įdomu buvo stebėti R&R electronics.
Jų naujas projektas: “Fly Birdy, Fly”. Dar tikrai atrodanti žalia, neapdirbta medžiaga. Tačiau įdomūs sprendimai: gyvo garso gyvas sintetinimas su performanso elementais. Atskiros idėjos.

Tačiau tikrai nuoširdžios :) Ir gyvos.
Tikrai ne šitie paveikslai.

Rodyk draugams