ISPANIJOS RELJEFAS, KAIP PIRMINIS KRAŠTOVAIZDŽIO FAKTORIUS
Kraštovaizdžio formavimosi pirminis faktorius, tiesiog pagrindas, yra reljefas su savo dirvožemio struktūra.
Antriniai faktoriai, perfomuojantys pradinį,  gali būti ir klimatas, ir hidrografija, ir augalijos danga, ir antropogenizacija…

ISPANIJOS reljefas, tiksliau jo pagrindas, susiformavo labai seniai, Herciniškosios kalnodaros metu, prisujungus Iberiko (Pirėnų) pussiasaliui prie Europos, paeozojaus, mezozojaus eros metu, prieš 150 milijonų metų… Jis žemėlapyje pavaizduoti kryžiukais. Po to buvo performuotas vykusios Alpinės kalnodaros, kurios pavadinimas kilo nuo Alpių kalnų, iškilusių būtent tuo metu, mezozojaus eroje (žymėta plytiniu raštu). Galiausiai kalnodara aprimo ir nusėdo molio baseinai, paveikslėlyje palikti be brūkšniuotės. Šių basienų amžius tik apie 63 milijonus metų.

Taigi, ant tokio pamato formavosi dirvožemiai..

DIRVOŽEMIAI FORMUOJANTYS KRAŠTO CHARAKTERĮ
Pagrindiniai Ispanijso dirvožemiai(60% teritorijos sudaro) yra Inceptisols
Dirvožemiai, turintys labai neišvystytą horizontą (reikštų, kad neturi tos juodos ar rudos žemės, kurią mes taip mėgstam per bulviakasį..). Neturi susikaupusių mineralų, molio, organinių medžiagų. Tačiau pakankamai seni.
Tačiau jie labiau išsivystę, nei entisols
Entisols iš vis neturi jokio diagnostinio horizonto ir laikomi visiškai neišsivysčiusiais. Taip yra dėl klimato sąlygų: mažai lietaus, mažai kaitos. Ir skurdžios augmenijos neleidžiančios sudaryti organinių medžiagų.
Dar yra aridosols - aridiniai dirvožemiai. Sausi žinoma, šviesūs, neišvystiti dirvožemiai. Turintys kalcio ir magnio, nes krituliai perneša šiuos elementus, kur dykumoj jie nusėda išgaravus vandeniui.
Ir alfisols
Vidutiniškai drėgnose dirvosep o mišku formuojais. Sudaro neryškų ir neišraiškingą profilį, tačiau jau sudaro. Galima rasti geležeis ir aliuminio mineralų. Gal kiek primena mūsų jaurinius, tačiau menkai išvystytus.

O ant dirvožemių jau formavosi kraštovaizdis, artimesnis dabartiniam.

ISPANIJOS KRAŠTO VAIZDO POKYČIAI ARTĖJANT PRIE DABARTINIO KRAŠTOVAIZDŽIO
Kadangi, Viduržemio regione žemdirbystė buvo be galo svarbi iki XX amžiaus 6-7 dešimtmečio (1960), tai būtent žmogaus žemės naudojimas ir buvo pagrindinis kraštovaizdžio formavimo faktorius Ispanijoje.
Tik prasidėjus ekonomikos augimui, žemdirbystė “nulipo” nuo kalnų. Buvo pradėta intensyvioji žemdirbystė: derlingose teritorijose buvo siekiama dar didesnio derliaus, o nederligos buvo tiesiog paliktos. Todėl iš dalies atsirado daugiau apleistų, krūmokšniais apaugančių teritorijų stačiose priekalnėse, kalnuose, ir suintensyvėjo derligų žžemių degradavimas ir alinimas.
Pradėjus plėstis ekonomikai, atsirado industrinių centrų kūrimas, daugiausiai pakrantėse, kur visada yra vandens, patogus transportavimas. Todėl ypač išaugo pakrančių urbanizacija, o kartu ir tarša.
Urbanizacija suintensyvino reljefo formavimo procesą: eroziją. Ryškus erozijos procesas yra 23 mln hektarų, tai 47 % Ispanijos. Toje teritorijoje net 6 mln vyksta tokia prati erozija, kad peržengia krašto formavimosi erozijos tempus, pasiekdamas iki 50 tonų dirvožemio hektare per metus netekimą. Kai krašto formavimosi greičiu laikoma 2-12 tonų per metus.

•

ANTRINIAI KRAŠTOVAIZDŽIO PERFORMAVIMO FAKTORIAI
Tai klimatas, hidrografija, augalijos danga, antropogenizacija…
Visa tai kartu ir atskirai veikia kraštovaizdį kasdien. Tačiau dėl netinkamos žmogaus veiklos, pastaruoju metu pirmieji faktoriai veikia ypač agresyviai ir neigiamai.
Augalijos dangos suardymas, nykimas dėl įvairiausių priežasčių nuo klimato iki gaisrų ir ganyklų netinkamose vietose, didena erozija, mažina vandnes sulaikyma ir infiltraciją padidindami liūčių poplūdžius ir sniego tirpsmo potvynius, ypač kalnų regionuose… Vanduo nespėjamas sunaudoti, jo didžiulis perteklius būna kelis mėnesius, kai po to likusią dalį metų jaučiamas didžiulis stygius. Jis išnaudojamas pernelyg stipriai, prasideda sausros, vėl padidėja gaisrų, vėl nyksta augalija. Didėja temperatūra, temperatūros diferenciacijos, sukeldamos vėlgi stiprius vėjus, audras…

Prie viso to dar prisideda urbanizacijos procesas..
Pasiglemždamas dažnai derlingiausias žemes.

Rodyk draugams