VU bibliotekoj paskutiniu metu daug permainų…
Neseniai padarė automatinį kopijavimą. Sveikintina! Tik kopijavimo mašinų turėtų būt gal kiek daugiau…
Dar senių seniau pastatė skenerį..pačiam skenuoti leido. Kol kas nesugedęs. Irgi super.

Dabar pereinama prie etikos ugdymo:

kutenamos akys tyliai mirksi. Įraudusios..
Gana sakudžiai sukiojasi po darbo.
Bet kojos dar sukiojasi ir šuoliuoja į VU MB.. lyg ir pačios sakyčiau…
prieš visokius mokslinius pristatymus.
Tenka.

Atveriu duris, kitos pačios atsidaro, trečias atidaro. Ant laiptų akys susikerta su kažkuo pažįstamu. Jo, aš jau jį mačiau bibliotekoj praeitą savaitę. Hm.. bet jis kažkaip keistai žiūri, todėl nenutraukiu žvilgsnio ir aš. Kelios sekundės, taip taip.. Kažkoks pop-dievukas buvęs.
‘Paprasti’ žmogučiai taip nežiūri. Visi greit nuleidžia akis, visi kažko bijo. Aš taip pat dažnai greitai pasitraukiu iš žvilgsnio. Bendravimo vengimas. Scenos gyventojai pripratę prie dėmesio. Todėl jau ne kartą susitiko žvilgsniai. Atrodo, tuoj ir sveikintis imsiu..
>> papasakoju bendradarbei>>JI: tai jis ne tik gražus, nori pasakyt, bet ir protingas ???
Hm.. o taip nebūna? Ar taip nebūna tik merginoms..? Ar taip negali būt blondinėms…

Bibliotekoj randu kitą draugą.
Su kuriuo kartu išsikrapštom lauk. Pasiimam paltus ir per tą laiką, prie rūbinės atsiranda ir jis atviru žvilgsniu. Pasisuku į draugą: gal kavos? Bet atsisuka jis. Demonstratyviai pasisuku į draugą ir nusišypsau..

Pravėdinam miesto oru plaučius gedimino prospekte pro dekoratyvines liepaites.. ir paskuku taurakalnio link.
Pro PLAY.
Nu trumpam…. 5 sekundės ir ropščiuosi senaisiais laiptais į dangų ;) vingio parko link…

Rodyk draugams