Lietuviškas pavasaris - mažos pusnys ir didelės balos. Ilgos naktys ir prietema. Ir kai vis dažniau imu sapnuot tą pačią saulę.. aš iškeliauju į pavasario paieškas. Praeitais metais pavasarį sutikom jau prie Pirėnų.. Šie metai šaltesni šiaurės pusrutuliui - net Portugalijoj dar buvo vėsoka.

Savaitė su kuprine ant pečių: su idėjom ir troškimais. Keturi skrydžiai - > Ryanair, truputis tranzavimo, SNCF, oro-uosto autobusiukai, metro, tarpmiestiniai autobusai. Įspūdžių užteko, bet akys kartais gali būti tokios alkanos..

Pirmas skrydis į Šarlerua /Charleroi/, Briuselis. Pabandėm ištranzuot iš šito nedidelio ir nuošaly esančio oro-uosto. Šiek tiek per aplinkui, kaip visada :) Nes kol veža - tol važiuoji. Išlipi ir supranti, kad šitam kely oj, kaip sudėtinga bus… Bet kartais smagu taip keliaut - visada kažkas naujo: apsikeiti istorijomis, paklausinėji apie miestą, regioną, apie gyvenimą..

Pervažiavom nedidelę dalį Valonijos, Belgijos. Valonija didžiausias Belgijos regionas, visa pietinė pusė ir dar truputį :). Buvo smagu riedėti ilgom, apstatytom gatvėm, kur, rodos, nesibaigia miestai. Bandėm išeiti iš miesto, gal gatvė praplatės, gal mašinų daugiau atsiras. Ženklą priėjom ir tiek. Už ženklo niekas nepasikeitė, toliau tie patys pastatai ir siaura gatvelė vedanti tiesiai.


Valonijos simbolis - raudonas gaidys auksiniame fone. Tačiau fonas atrodo ryškiai geltonas..

Valonijoje (ir Prancūzijoje) gaidys buvo pasirinktas simboliu todėl, kad gaidžio pavadinimas lotynų kalba (gallus) sutampa su galų genties, gyvenusios Valonijos teritorijoje, pavadinimu. Valoniškasis gaidys nuo prancūziškojo skiriasi tuo, kad valoniškojo snapas yra sučiauptas, o dešinė koja - pakelta. Spalvos (raudona ir geltona) yra tradicinės Lježo miesto ir regiono spalvos. /VikipedijA/

Daug kur galit sutikti Belgijos ir Valonijos vėliavas plazdančias kartu. Pas mus vėliavos kabinamos tik nacionaliniš švenčių ar nacionalinio liūdesio dienomis, vakarų Europoj jos kabinamos, nes jomis didžiuojamasi.

Ratais, vingiais, pervažiavom Valoniją. Jos lygiai banguotas kraštovaizdis industrializacijos laikotarpiu pasidengė mažais ‘piliakalniais’ - terikonais - iškastos ir išnaudotos anglies sampilais. Jaunas belgas teigė, čia tipiškas dabartinės Belgijos kraštovaizdis. Anglis Belgijoje labai sodri, todėl tik ją ištyrus, pradėta intensyvi gavyba. XX amžiuje darbo ieškodami į Belgiją pradėjo plūsti emigrantai iš Belgijos kolonijų Afrikoje. Dauguma emigrantų dirbo su anglies gavyba, uždirbo pakankamai ir pradėjo statyti darbininkų kvartalėlius, tas ištįsusias palei kelią gyvenvietes, kurias vis lenkėm ir lenkėm.

Vienas vyrukas (jau virš 60), mus pavežęs, buvo emigrantų sūnus, atvykęs iš Belgijos Kongo, dabartinės Kongo Demokratinės Respublikos. Kalbėjo laisva prancūzų kalba, žinoma, tačiau mokėjo ir svahili. Man pasirodė, kad svahili vidurio afrikoje kalba visi, todėl pasiteiravau, kodėl. Vairuotojas papasakojo, kad svahili kalba yra tik kelių genčių gimtoji kalba, tačiau ji buvo reformuota kolonizatorių ir paskeista plačiau. Vikipedija teigia, kad svahili kalba buvo introdukuota į rytų Afriką, kaip darbo, mainų kalba.  Nuo 2002 metų, kai buvo sukurta Afrikos Sąjunga, svahili pripažinta kaip sąjungos darbo kalba. Šiuo metu svahili kalba apie 50 milijonų, ir tik 10% tai yra gimtoji kalba. Introdukuota kalba, priimta, kaip sava, vadinama ‘lingua franca ‘. Prancūzų kalba Belgijos Konge taip pat tapo lingua franca. Vis dėlto, gyvenimas Afrikoje nebuvo toks lengvas, net ir su keliomis kalbomis.. Afrikiečiai migravo ten, kur rado darbo. Belgijoje ko kol kas buvo. Pravažiavus kelias mažas dujų gavybos teritorijas, vyrukas mostelėjo, kad prieš tai čia dirbęs ir kad tai buvus intensyvi gavyba. Tačiau Europos Sąjungai pradėjus ‘žaliuoti’ daugelis gavybos įmonių turėjo labai stipriai sumažinti apimtis. Vairuotas buvo be galo kalbus, su aiškia savo nuomone ir su svajone trečią kartą nuvykti į Mongolijos stepes ir pabėgt nuo tų visų žmonų susigrūdusių į Europą..

Mūsų kelias tesėsi sienos link, kur buvo palikta daug mašinų išdaužtais langais - gana kraupus vaizdas. Tik vėliau sužinojom, kad čia dėl prasiautusio uragano. Įdomių pašnekovų kelyje pasitaikė, tačiau į Paryžių mus pavežė vokietis, kuris apie pravažiuojamus regionus neturėjo ką papasakoti :) O čia juk įrašas ne apie Vokietiją.

Belgiją palikom 6 dienom, ir po to vėl sugrįžom. Sugrįžom į Šarleroi /Charleroi/ ir su oro-uosto atobusiuku riedėjom į Briuselį!..

Patiko (0)

Rodyk draugams